Aktorė Birutė Mar tapo X-jo D.Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio laureate. Festivalio vertinimo komisija apdovanojimą „Geriausia festivalio aktorė“ Birutei Mar skyrė už vaidmenis Solo teatro spektaklyje „Buda palėpėje“ (inscenizacijos aut. ir rež. Birutė Mar) pagal Julie Otsuka to paties pavadinimo romaną. Spektaklis festivalio programoje parodytas spalio 6 d.
Garbingas apdovanojimas aktorei įteiktas spalio 28 d. Varėnos kultūros centre per festivalio uždarymo ceremoniją. X-jame jubiliejiniame 2019 m. festivalyje parodyta daugiau kaip 20 profesionalių šalies teatrų spektaklių.
Festivalio žiuri komisijos nariai negailėjo šiltų žodžių aktorei, režisierei ir dramaturgei Birutei Mar už visą jos kūrybinį kelią bei D.Tamulevičiūtės festivaliuose pristatytus jos sukurtus spektaklius. I-jame festivalyje (2010 m.) buvo pristatytas B.Mar Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sukurtas spektaklis „Unė“ (aktorės ir režisierės Unės Babickaitės dienoraščių motyvais), pelnęs apdovanojimą „už sėkmingiausią teatrinį eksperimentą“.
Vėlesniuose festivaliuose Varėnoje buvo parodyti Birutės Mar spektakliai „Jis ir ji“ (J.Biliūno ir jo žmonos J.Janulaitytės-Biliūnienės laiškų ir kūrybos motyvais, sukurtas bendradarbiaujant su Vilniaus Jaunimo teatru), taip pat Lietuvos rusų dramos teatro scenoje pastatytas spektaklis „Dostojevskio angelai“ (F.Dostojevskio kūrybos motyvais). Praėjusiais metais festivalio laureate tapo ir D.Tamulevičiūtės „giminių prizą“ pelnė B.Mar sukurta „Lietuviškoji nora“ (spektaklis H.Ibseno pjesės „Lėlių namai. Nora“ ir lietuvių aktorės, primadonos Monikos Mironaitės gyvenimo ir kūrybos motyvais).
Atsiimdama „Geriausios aktorės“ apdovanojimą, Birutė Mar prisiminė pirmąjį susitikimą su D.Tamulevičiūte. „Bebaigianti J.Naujalio meno mokyklą, fortepijono klasę, atvažiavau į D.Tamulevičiūtės renkamo aktorių kurso stojamųjų egzaminų konsultaciją – būsimo kurso vadovė man patarė jokiu būdu neiti į aktorystę: „juk tu pianistė, nė negalvok ir stok į fortepijoną!“ O vėliau, jau man Peterburge pabaigus aktorystės ir režisūros mokslus, sugrįžus į Lietuvą ir ėmus kurti savarankiškus spektaklius – iš tuometinių D.Tamulevičiūtės studentų išgirdau: „Tamulevičiūtė mums sako: pažiūrėkit į Birutę, kaip ji dirba pati!“… Manau, kad šis apdovanojimas – ir už ištvermę, užsispyrimą, už ėjimą savo keliu. Aktoriaus ištvermė ir darbštumas D.Tamulevičiūtei buvo labai svarbi vertybė“.
Idėja sukurti spektaklį pagal japonų kilmės amerikietės rašytojos Julie Otsuka romaną, pelniusį eilę literatūrinių premijų apdovanojimų Amerikoje ir 2014m. išleistą lietuvių k. (vertė Emilija Ferdmanaitė), Birutei Mar padovanojo bičiulė kaunietė rašytoja V.Paulauskaitė, parašiusi aktorei laiškelį: „skaičiau šią knygą – ir mačiau tave, vaidinančią pagal ją spektaklį“. Spektaklis pasakoja apie prieš XX a. pirmoje pusėje į JAV laivais plaukusias japones – „fotografijų nuotakas“, išsirinkusias mylimuosius iš fotografijų ir vykusias į „laimingą gyvenimą“, tačiau netikėtai patekusias į vergiją. O vėliau, po Perl Harboro antpuolio 1941m., kartu su dešimtimis tūkstančių Amerikoje gyvenusių japonų, išvežtas į koncentracijos stovyklas.
Spektaklis, pasakojantis apie japonų tautos genocido istoriją XX amžiuje, savaip pratęsia Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sukurto spektaklio „Ledo vaikų“ (pasakojančių apie autorės tėvų ir lietuvių tremtinių istorijas stalininių represijų metais okupuotoje Lietuvoje) tematiką – pasak Birutės Mar, jie galėtų būti laikomi diptiku – dviejų mažų tautų tragiškų istorijų atspindžiai negailestingame XX-jame amžiuje.
Plačiau apie tai skaitykite čia