(spektaklis neberodomas)
Birutė Mar„GRIMO OPERA“ /pjesė trims balsams/
foto: D.Matvejevas
Muzika – Antanas Kučinskas
Režisūra – Oskaras Koršunovas, Birutė Mar
Scenografija – Jūratė Paulėkaitė
Video – Andrius Jakučionis
Grimas – Jolanta Rimkutė/Dalia Jovaišienė/Laura Kreivytė
Atlieka:
Dainius Gavenonis (Dainininkas)
Birutė Mar (Balerina)
Rasa Samuolytė (Aktorė)
Premjera 2004.10.24 šiuolaikinės muzikos festivalyje „Gaida“, 2006.02.25 – OKT/Vilniaus miesto teatre.
2006-2008m. spektaklis buvo rodomas OKT/Vilniaus miesto teatre.
…
“Grimo operos” veiksmo vieta – grimo kambarys, kuriame trys aktoriai (“Balerina”, “Aktorė”, “Dainininkas”), pasakoja savo gyvenimo istorijų nuotrupas, primenančias populiariųjų žurnalų interviu, TV laidų šou. Didžiuliame video ekrane – jų besimainantys, vis kitaip nugrimuoti veidai (kokiais galbūt jau buvo ar kada nors bus…), vis kiti vaidmenys. Aktorių balsai mainosi kartu su ekrane besikeičiančiais personažais, kurdami savitą žodžių, intonacijų muziką.
Spektaklio tema – mūsų gyvenimo grimas: veidų, sielų, balsų. Grimą užsideda kiekvienas, ateidamas į šį pasaulį, grimas keičiasi skirtingais gyvenimo tarpsniais, kiekvieną akimirką. Mes taip įprantame prie savo ir kitų grimo, jog imame jo nebepastebėti – esame lyg personažai, vaidinantys vis kitus vaidmenis, vis kitose situacijose. Tarsi gyventume “grimo miestuose”… Kol pagaliau, artėjant mūsų gyvenimo “kodai” – esame priversi likti be grimo.
Žmogaus balsas – irgi savotiškas “grimas”: intonacijos, kuriomis mėginame išreikšti pulsuojančių ir besimainančių emocijų amplitudę – kalbėjimas, juokas, atodūsis, šauksmas, šnabždesys… Balsų muzika. Balsų opera.
Taigi, šiuo atveju ”opera” – reiškia ir gyvenimą. Sentimentalų ir juokingą, išaukštintą ir tragišką – nejučia prasidedantį ir nutrūkstantį… Grįžtantį į po kiekvieno spektaklio liekančią tylą.
…
Nuotraukos iš spektaklio:
foto: D.Matvejevas
Aktorė – Rasa Samuolytė:
foto: D.Matvejevas
Balerina – Birutė Mar:
foto: D.Matvejevas
Dainininkas – Dainius Gavenonis:
foto: D.Matvejevas
Spektaklio video įrašas Šiuolaikinės muzikos festivalyje „GAIDA“, Šiuolaikinio meno centre Vilniuje 2004m. (1:10:47):
Make-up Opera (dir. BIRUTE MAR) from OKT / Vilnius city theatre on Vimeo.
Birutė Mar apie „Grimo operą“:
Viename knygyne su kompozitoriumi Antanu Kučinsku aptikome brošiūrą – grimo vadovėlį. Joje buvo aprašytos grimo pamokos, įvairūs patarimai, kaip grimuotis… O turinys knygelės gale tiesiog padiktavo būsimos pjesės/spektaklio struktūrą: grimo kambario ir priemonių paruošimas; vaikų grimas; jauno žmogaus grimas; charakterinis grimas; seno žmogaus grimas; grimo nuvalymas. Beveik egzistencinė žmogiškosios būties seka: visas mūsų gyvenimas – savotiškos grimo pamokos, kurių su laiku išmokstame, kol galiausiai grimas nuvalomas, išmetamos sunaudotos priemonės, ir vėl lieka tik tuščias grimo kambarys…
Dar nežinojome, koks tai galėtų būti žanras, bet pavadinimą sugalvojome išsyk – „Grimo opera“ (tai asocijavosi su „muilo opera“, be to, opera – tai žanras, kuriame lyg ir daugiausia sąlygiškumo, „grimo“). Galvodama apie būsimą pjesę ar libretą, netikėtai aptikau tikrą lobį šiai grimo temai – moterų žurnalus! Perskaičiau gausybę juose publikuojamų interviu – ir „žvaigždžių“, ir „paprastų“ žmonių, senų ir jaunų. Tie tekstai, pristatomi kaip herojų išpažintys ar nuoširdūs monologai apie gyvenimą, pasirodė beesą pats tikriausias „grimas“! Pamaniau, galbūt kiekvieno gyvenimas – tai tarsi vienoks ar kitoks grimas, kurį užsideda siela (šiuolaikiškai ir populiariai tai vadinama „įvaizdžio“ kūrimu, kurį, jei nelabai ryškus – žurnalistai tuojau kaip įmanydami paryškina).
Tiesiog žavėjausi tais skaitiniais, tų ištarmių „perlais“. Taip po truputį atsirado pjesės apmatai: grimo pamokų seka ir trijų herojų (Dainininko, Balerinos ir Aktorės) gyvenimo istorijų fragmentai vis kitais gyvenimo tarpsniais, kuriant vis kitą savo „įvaizdį“.
Kuriant spektaklį, atsirado ir savitas, įvairialypis pjesės sceninis „įvaizdis“ – “Grimo operą” drauge kūrė išties skirtingų sričių menininkų komanda. Po pirmojo spektaklio pristatymo “Gaidos” festivalyje Remigijus Merkelys pajuokavo: “…galėtų būti toks naujas žanras – “grimo opera”… Scenografė Jūratė Paulėkaitė pasiūlė grimo kambario metaforą – grimo miestus, kuriuose gyvename, kuriuose skamba balsų muzika, balsų opera.
Neįprastu būdu šiame spektaklyje kurti vaidmenys (personažų veidai „nukelti“ į didelį ekraną, žiūrovai juos matys, lyg žiūrėtų kiną) leido išeksponuoti gausybę Dimitrijaus Matvejevo fotografijų, kuriose – ištisa skirtingo amžiaus ir charakterio personažų paletė (juos aktoriams padėjo sukurti grimo dailininkių Lauros Kreivytės ir Jolantos Rimkutės kruopščiai atrinktos grimo priemonės). Tie personažai – galimi mūsų “įvaizdžiai“ praeityje ar ateityje, tragiški savo neišvengiamumu ir drauge juokingi – nes tai juk tėra grimasos, grimas.
Kompozitorius Antanas Kučinskas ėmėsi “balsų grimo” temos: atradome, jog balsai – lygiai toks pats grimas: intonacijos, kuriomis kiekvienas mėginame išreikšti savąją emocijų amplitudę – kalbėjimas, juokas, atodūsis, šauksmas, šnabždesys… Ir, pasibaigus “Grimo operai”, visados stojanti Tyla.
Grimo mantros iš pjesės „Grimo opera“
I. Pradžia
grimo kambarys
grimas – sielos nugrimavimas
sielos nugrimavimas
pati pradžia…
veidas veidrodyje, apšviestas iš visų pusių,
pati pradžia
kaukolė – ar matome ją šviesoje?
kiekvieno veido šiek tiek asimetriška,
jeigu perskeltume veidą pusiau
tarsi obuolį arba kiaušinį –
išsišakoję raumenų pinklės,
kaulų briauna –
padenkime ją
gyvenimas reikalauja daug prakaito –
tai žinoma natūralu, bet neturėtų matytis
todėl nepamirškime pudros,
nepamirškime pudros
pudra – sielos užpudravimas
nepudruotas veidas blizga tepa
greit susilieja spalvos, išnyksta grimo detalės,
pudra grimą fiksuoja, maskuoja maskuoja
grimo kambarys –
sielos nugrimavimas
sielos nugrimavimas
pati
II.Seno žmogaus grimas
grimo kambarys
veidas veidrodyje jau išblukęs
seno žmogaus veidas –
lyg atversta knyga
kurią galim skaityti bet kokia kalba
seno žmogaus grimui
svarbiausia parinkti tinkamą toną –
pilką, rusvą, geltoną
nes raumenys sensta, silpsta oda
ją išvagoja gilios ir smulkios raukšlės –
tada išryškėja veido kaulai
akys įkrinta, prigęsta, leidžiasi antakiai,
lieka raukšlės
raukšlės – tai raktas atrakinti žmogaus gyvenimą
rūpesčiai, kančia, ironija, dvasingumas, harmonija
pasitenkinimas savimi, kuklumas, šykštumas, valia
kaktoje atskirkime pagrindines – rūpesčių, proto raukšles
po paakiais, nosies ir lūpų kampučiais – smakro raukšles
melsva ar pilka spalva prigesinkime lūpas
pudra padenkime plaukus
blakstienas padenkim
baltai, baltai, baltai
grimo kambarys –
grimas – sielos nugrimavimas
sielos nugrimavimas
pati pradžia
III.Grimo nuėmimas (koda)
grimą nuimti reikėtų lėtai, neskubant,
nesužeidžiant odos, ypač klijuotose vietose
pirmiausia nuimamas perukas,
po to ūsai, barzda, žandenos, krepe,
gumoze klijuotos vietos,
suvilgyta kosmetine servetėle nuvalomos
lūpos, nosis, akys, skruostai,
akių ir nosies tempimą grimo laku
nuplėšiam pavilgę odekolonu,
visas grimuotas vienas
nuvalome ligninu,
pavilgydami vazelinu, losjonu, kremais, pieneliais
nuėmus grimą
veidas lieka pavargęs
įkaitus oda
grimo kambarys
veidas be grimo
veidas be grimo –
pati pradžia…
…
Iš spaudos atsiliepimų
…Nors muzikos „Grimo operoje“ buvo mažiausiai, bet visuma paliko išbaigčiausio festivalio „Gaida“ kūrinio įspūdį. Tai šmaikštus ir itin vizualus spektaklis apie stereotipus. Libreto autorės ir režisierės Birutės Mar idėja, regis, paprasta: tekstui panaudotų įvairių interviu, „išpažinčių“ iš moteriškų žurnalų ištraukas įgarsina trys aktoriai, persikūnyjantys į vis kitus personažus (Rasa Samuolytė, Birutė Mar, Dainius Gavenonis). Elementarus, bet kartu visiškai netikėtas sumanymas – tuos tekstus iliustruoti portretinėmis vis kitais personažais nugrimuotų aktorių nuotraukomis (scenografė Jūratė Paulėkaitė, grimo autorė Jolanta Rimkutė, fotografas Dmitrijus Matvejevas, videoprojekcijos autorius Andrius Jakučionis) Jų „paradas“ – tam tikra grimo enciklopedija. Viskas paprasta, bet itin netikėta ir nauja. Regis, „iš nieko“ sukurta įdomi visuma, ir ganėtinai operinė. Kadangi personažų tekstai „rečituojami, ne tik solo, yra ir jų „ansambliai“, strettos, juos galima susieti su tolimais operinės struktūros atbalsiais. Intonacijų niuansus itin meistriškai išryškino Rasa Samuolytė. Muzikos „Grimo operoje“ yra tiek, kiek jos girdi kalboje. Tradicine samprata kompozitoriaus vaidmenį čia sunku būtų apčiuopti, nors kalbos intonacijų ir jų sekų kompozitorius ieškojo ir jas konstravo savo studijoje. Tiesiog išvydome puikios, netikėtos idėjos realizavimą.
Moteriški žurnalai po šio spektaklio gali pasirodyti kaip anekdotų rinkiniai. Kiekvienas „atviraujantis“monologėlis „Grimo operoje“ kartojamas po tris kartus – trijų skirtingų tipažų vardu.
Tuo ir pabrėžiamas žurnalistinio „atvirumo“ grimas. O iš tiesų – idiotizmas. Kaukių kelionė pradedama nuo vaikystės – kaip skirtingai tie žmogiukai drovisi ar meilinasi, deklamuodami vis tą patį eilėraštuką apie „galvytę vieną“. Po to jie taps simboliniais personažais. Aktore (R.Samuolytė), Balerina (B.Mar) ir Dainininku (D.Gavenonis).
Jaunų ir brandžių „menininkų“ paistymai apie asmeninio gyvenimo užkulisius skamba juokingai, ir tiek. Dalyvauji tame gana įprastame maskarade neįprastoje vietoje, žaviesi grimuotojų ir aktorių balsų galimybėmis, tačiau dar nenujauti spektaklio klastos.
Kai personažų karavanas prisiartina prie senatvės, jų savęs pateikimo juokingumas nemažėja. Bet jau imi skaičiuoti rezultatus ir klausti savęs: ar visas gyvenimas taip ir nuėjo beplepant? Žodžiais kūrei savo portretą visuomenei ir gyvenimo pabaigoje lieki ties tais žodžiais kaip ties suskilusia gelda…
Apdovanojimai:
Specialus žiūri prizas – tarptautiniame teatro festivalyje „MESS“ Sarajeve /Bosnija, 2006/
Tarptautiniai festivaliai:
Šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“ Vilniuje /Lietuva, 2004/
Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ /Lietuva, 2006/
Tarptautinis teatro festivalis „MESS“ Sarajeve /Bosnija, 2006/
Tarptautinis teatro festivalis “Leipzig Euroscene” /Vokietija, 2006/
Londono River Side studio – Rytų Europos teatro pristatymas /Didžioji Britanija, 2006/
Tarptautinis “Figuren theater” festivalis Erlangene /Vokietija, 2007/
Tarptautinis marionečių teatro festivalis Neuchatel /Šveicarija, 2007/